Štai koks žmogus

„Štai koks žmogus“ pradedamas šūviu. Bet kas paspaudė gaiduką, kas gyvens toliau, o kas mirs?

Vaithole Džailzas Baringtonas sužino visą tiesą apie savo žmoną Kariną. Ar ji — šnipė, ar tik didžiojo žaidimo įkaitė?

Haris Kliftonas pradeda rašyti sumanytą svarbųjį romaną, o jo žmona Ema baigia dešimties metų Bristolio karališkosios ligoninės valdybos pirmininkės kadenciją ir netikėtai sulaukia Margaret Tečer skambučio ir darbo pasiūlymo.

Sebastijonas Kliftonas tampa „Fartings Kaufman“ banko valdybos pirmininku, bet tik tada, kai Hakimas Bišara pasitraukia dėl asmeninių priežasčių. Talentingoji Sebastijono ir Samantos dukra Džesika pašalinama iš Sleido menų mokyklos, bet jos gelbėti atskuba teta Greisė.

Ledi Virginija rengiasi bėgti iš šalies norėdama išvengti kreditorių, bet miršta Hartfordo hercogienė, ir Virginija griebiasi naujos progos atsikratyti skolų ir galiausiai priveikti Kliftonus ir Baringtonus.

Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Kliftonų šeimą ištinka tragedija — vienas šeimos narys sužino baisią diagnozę, sujaukiančią visų gyvenimus.

„Štai koks žmogus“ — įtraukianti knyga, paskutinis septynių dalių Kliftonų kronikų romanas, atsidūręs perkamiausių knygų sąrašo pradžioje įvairiuose pasaulio knygynuose ir pelnęs Jeffrey Archeriui pasakojimo meistro vardą.

Archeris ir toliau skleidžia pasakotojo kerus, kurdamas užburiančius personažus; skaitytojai ir toliau gali tikėtis neįtikimų istorijos vingių ir stulbinančių pasekmių. Kai pabaiga, rodosi, klostosi kuo gražiausiai, Archeris sukuria didžiulę įtampą.
* Publisher Weekly apie „Kliftonų kronikas“

Archeris prisotina turinį jaudulio ir įtampos, o skaitytojai tik verčia puslapį po puslapio svarstydami, kas nutiks toliau. Išvada — turbininis finalas, kurį pasiekę rašytojo gerbėjai ir vėl sušuks: „Arrrrrcheriiiis!“
* Kirkus Reviews